kūzinėti

kūzinė́ti (-yti), -ė́ja, -ė́jo iter. dem. kūzinti: Ar dar gyvas tėvukas? – Gyvas, kūzinė́[je] sau aplink namus, ir gana Skr. Seniui nereiks kūzinė́ti (vaikščioti) priešų priešais J.